Kauno r. Raudondvario lopšelis-darželis „Vyturėlis“

Paskutinis naujinimas

[lup_latest]

Gražią gruodžio dieną mūsų darželyje pakvipo kūčiukais. Mokytojos su ugdytiniais aptarė, diskutavo apie kūčiukų tradicijas, papročius, kaip kūčiukai kepami ir valgomi. Dažniausiai jie valgomi mirkyti aguonpienyje arba spanguolių kisieliuje. Kūčiukų istorija siekia dar pagonybės laikus. O pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje pradėtos kepti nedidelės, į kūčiukus panašios bandelės su aguonomis. Taip atsitiko ne šiaip sau – iš patogumo. Senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau tas duonos aukojimas pakeistas paprastesniu ritualu – simboliniu kūčiukų valgymu. Kiekvienas regionas turi savotiškų kūčiukų tradicijų.

Lietuviams kūčiukas yra svarbus šventinis patiekalas.  Tai rodo faktas, kad priskaičiuojama net iki 25 skirtingų kūčiukų pavadinimų. Bendrinį kūčiukų pavadinimą maži apvalūs kvietinių miltų su mielėmis kepiniai įgavo palyginti neseniai. Tarmėse jie turi daugybę vardų. Pavyzdžiui: prėskučiai, prėskieniai, šližikai (šlyžikai, sližikai), skrebučiai, riešutėliai, barškučiai, kleckai (kleckučiai, kleckiukai), parpeliai (parpeliukai), buldikai, galkutės, kalėdukai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, pulkeliai, kukuliai, propuliai, paršeliukai.

Ypatingas ritualas kučiukų kepimo yra tai, kad  kūčiukus kepa visa šeima, tad mūsų šauniosios virėjos ugdytinius su mokytojomis pasitiko valgykloje ir kūčiukų gaminimo tradicijos atgimė vaikučių rankelėse. Ugdytiniai patys kočiojo tešlą, voliojo juosteles, pjaustė kūčiukus, dėjo į kepimo skardą ir nešė į darželio virtuvę iškepti. Išsivirę arbatos ir susėdę prie bendro stalo, ugdytiniai dalinosi savo šeimose turimomis kūčiukų kepimo, Kalėdų laukimo tradicijomis,  ragavo su meile iškeptus kūčiukus su darželio draugais, apibūdino skonį, džiaugėsi bendru rezultatu.

 

Parengė ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rūta Sapkauskienė

Skip to content