Ikimokyklinio ugdymo aplinka – ugdymo proceso dalis, skatinanti ugdytinius veikti, tyrinėti, pasirinkti, kurti, bendradarbiauti ir mokytis asmenine patirtimi. Svarbu kokias priemones turime grupėje ir kaip jas panaudojame kurdami vaikams tikslingus, prasmingus kontekstus.
Būtent tokia patirtimi su kolegėmis pasidalino ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rūta Sapkauskienė, pakvietusi koleges pažvelgti po ikimokyklinės „Žiogelių“ grupės erdvę, kuri pati „kalbasi“ su vaiku ir skatina jį veikti.
Stebint mokytojos sukurtą aplinką akivaizdu, kad „Safaris“ nėra tik dekoratyvi tema. Ji tapo prasmingu kontekstu vaikų žaidimui, tyrinėjimui, kalbiniam, pažintiniam, matematiniam ir kūrybiniam ugdymuisi.
Nuo vaikų susidomėjimo – prie prasmingo konteksto.
Mokytoja Rūta pasakojo, kad konteksto kūrimą pradeda nuo vaikų stebėjimo – jų interesų, klausimų, žaidimų ir spontaniškai kylančių idėjų. Susidomėjimas gyvūnais tapo atspirties tašku kuriant „Safario“ aplinką.
Joje vaikai randa gyvūnų figūrėles, knygas, paveikslėlius, konstravimo priemones, gamtinę medžiagą, sensorines priemones ir vaikų kūrybą. Šios priemonės nėra skirtos vienai konkrečiai užduočiai – jos suteikia vaikams galimybę rinktis, kurti, tyrinėti ir atrasti savo veiklos būdą.
„Safario“ kontekste vaikai gali kurti gyvūnų gyvenamąją aplinką, modeliuoti, konstruoti, rūšiuoti, skaičiuoti, lyginti, kurti pasakojimus ir vaidinti.
Ypač vertinga tai, kad ugdymo turinys natūraliai susilieja su vaikų žaidimu. Gyvūnų figūrėlės tampa žaislais, kurios skatina vaikus klausti: kur gyvena šis gyvūnas? Kuo jis minta? Kaip juda? Kuo skiriasi nuo kitų? Kokius pėdsakus jis palieka? Šie klausimai plečia vaikų žinias apie pasaulį, skatina kalbėti, samprotauti, ieškoti atsakymų ir dalytis savo patirtimi.
Kalba, matematika ir sensorinė patirtis viename kontekste.
Mokytojos pristatytoje aplinkoje matomos ir kalbinio ugdymo galimybės. Vaikai gali sieti gyvūno atvaizdą su jo pavadinimu, dėlioti žodžius iš raidžių, klausytis, tarti ir analizuoti žodžius.
Sensorinės priemonės, tyrinėjant gyvūnų pasaulį, suteikia galimybę lavinti smulkiąją motoriką, patirti skirtingas tekstūras, kurti gyvūnų buveines.
Tuo pat metu natūraliai atsiranda matematinio ugdymosi situacijos – vaikai skaičiuoja gyvūnus, lygina jų dydį, rūšiuoja pagal požymius, kuria sekas ir sprendžia problemas.
Taigi viena tema tampa galimybe ugdyti skirtingus vaikų gebėjimus, išlaikant pagrindinį principą – vaikas mokosi veikdamas.
Aplinka sudaro galimybę vaikams pasirinkimą.
Mokytojos Rūtos pristatyta patirtis parodė, kad įtraukianti aplinka nėra ta, kurioje visi vaikai atlieka vienodą užduotį. Priešingai – joje sudaromos sąlygos vaikui pasirinkti: ugdytiniai konstruoja, tyrinėja, kuria pasakojimus, vaidina, dėlioja raides, skaičiuoja gyvūnus. Vaikų sukurti statiniai, žaidimų taisyklės ir naujos idėjos tampa tolesnio ugdymosi dalimi. Ugdytiniai – ugdymosi aplinkos kūrėjai.
Ką svarbu pastebėti mokytojui?
Gerosios patirties pristatymas kolegėms priminė, kad konteksto kūrimas nėra vien gražiai paruošta aplinka. Tai nuolatinis procesas: stebiu → pastebiu → kuriu → stebiu vaikų veiklą → papildau → keičiu.
Mokytojo profesionalumas atsiskleidžia gebėjimu pastebėti vaikų interesą ir sudaryti sąlygas jam išsiplėtoti į prasmingą ugdymosi patirtį. Todėl planuojant aplinką verta klausti ne tik „Ką paruošime vaikams?“, bet ir „Ką vaikas čia galės atrasti pats?“
Gerosios patirties dalijimasis – profesinio augimo galimybė.
Svarbu, kad mūsų mokytojos dalytųsi praktine patirtimi ir kartu ieškotų atsakymų, kaip kurti vaikams įtraukiančią, prasmingą ir šiuolaikinio ugdymo principus atitinkančią aplinką. Kolegų pasidalijimai skatina reflektuoti savo praktiką, ieškoti naujų sprendimų ir stiprina mūsų įstaigos mokytojų profesinę bendrystę.
Rūtos Sapkauskienės pristatytas „Safario“ kontekstas pavyzdys, kaip vaikų interesą galima paversti įvairiapusio ugdymosi galimybe. Jis parodė, kad prasmingas kontekstas nereikalauja daugybės sudėtingų priemonių. Svarbiausia – mokytojo sumanumas, gebėjimas pastebėti ugdytinių ir priemonių panaudojimo galimybes bei ugdytinių tėvelių įtraukimas į kontekstų kūrimą. Kuomet ugdytiniai tyrinėja, kuria, tariasi ir patys atranda atsakymus aplinkoje – aplinka iš tiesų tampa ugdytoju.
Gerosios patirties pristatymą kolektyvui parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rūta Sapkauskienė, patirtį apibendrino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Kasiukevičienė.
